"Trumpo priešai: kas yra „Antifa“ (prieš metus "Deutsche Welle" paskelbto straipsnio pavadinimas), kuriame rašoma:
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažino „Antifa“ „teroristine organizacija“. Tačiau problema ta, kad tai iš viso nėra organizacija. Kokias pasekmes tuomet gali turėti jo sprendimas – ir kas iš tiesų yra „Antifa“?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai pripažino judėjimą „Antifa“ „teroristine organizacija“. Kaip rugsėjo 22 d. pranešė Baltieji rūmai, prezidentas pasirašė atitinkamą dekretą. Jame „Antifa“ vadinama „militaristine, anarchistine“ organizacija, raginančia smurtu nuversti JAV vyriausybę, teisėsaugos institucijas ir šalies teisinę sistemą. Taigi kalbama apie „vidaus teroristinę organizaciją“. Dėl „Antifa“, taip pat tų, kurie teikia šiam judėjimui finansinę ir organizacinę paramą, bus atliktas tyrimas.
D. Trumpas apie tai paskelbė netrukus po dešiniosios radikalios pakraipos politinio aktyvisto Čarlio Kirko nužudymo 2025 m. rugsėjo 10 d. Gedulo ceremonijoje Arizonos valstijos stadione, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, JAV prezidentas dar kartą pakartojo, kad už Kirko mirtį atsakingi „radikalūs kairieji“.
„Antifa“ – be aiškios struktūros
Žodis „Antifa“ yra sutrumpinimas nuo „antifašizmas“ arba „antifašistinė veikla“. „Antifa“ nėra centralizuota organizacija, o greičiau išsibarsčiusi judėjimo forma, susidedanti iš grupių ir pavienių asmenų, pasisakančių prieš fašizmą, rasizmą, antisemitizmą, etninį nacionalizmą, istorinį revizionizmą ir kitas radikalias dešiniosios ideologijos formas.
„Antifa“ priskiriama kairiajam ir kraštutiniam kairiajam politiniam spektrui ir veikia visame pasaulyje, aktyviausiai – Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Jos šaknys siekia 1920–1930 m. Vokietiją, kai politiniu požiūriu nestabiliu Veimaro Respublikos laikotarpiu pavieniai kairieji aktyvistai ir ištisos grupės priešinosi stiprėjančiam nacionalsocializmui.
„Antifa“ buvo paskelbta 1932 m. Vokietijos komunistų partijos, tačiau ne kaip organizacija, o kaip judėjimas, pasisakantis prieš NSDAP. Panašios grupės susikūrė ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje – prieš Benito Musolinio fašistinį režimą, arba Ispanijoje – kaip reakcija į Franko diktatūrą.
 |
| Berlynas, 1928 m.: komunistai ruošiasi protestų eitynėms prieš nacionalsocializmą |
„Antifa“ ideologija
Iki šiol „Antifa“ vienija įvairias smulkias kairiųjų ir kraštutinių kairiųjų politinių pažiūrų grupes. Iš pradžių „antifašizmas“ buvo komunistinis šūkis, kuris taip pat kėlė abejonių dėl kapitalizmo egzistavimo. „Antifa“ logotipe pavaizduotos dvi lygiagrečiai išdėstytos ir šiek tiek pasvirusios vėliavos: raudona, simbolizuojanti socializmą arba komunizmą, ir juoda – anarchizmą.
Tačiau laikui bėgant antifašizmo sąvoka šiek tiek pasikeitė. Šiandien egzistuoja ir „pilietinis-liberalusis antifašizmas“, pasisakantis už demokratijos ir teisinės valstybės išsaugojimą, kurioms grėsmę kelia dešinysis ekstremizmas.
Kokie yra „Antifa“ tikslai
Tiek pat platus, kaip ir pati „antifašizmo“ sąvoka, yra ir „Antifa“ judėjimo tikslų bei uždavinių spektras. Daugelis su juo susijusių grupių pasisako prieš dešinįjį ekstremizmą ir autoritarizmą bei kovoja su jais nenaudodamos smurto. Jos atlieka tyrimus ir skelbia informaciją apie dešiniųjų ekstremistų tinklus, organizuoja protestus ir demonstracijas, taip pat kovoja prieš ultradešiniųjų propagandą.
Tuo pačiu metu egzistuoja ir militarizuotos grupuotės, kurios leidžia naudoti smurtą savo tikslams pasiekti arba pačios imasi įvairių formų smurtinių veiksmų. Jos vadina save „autonominėmis“, „militantiškomis“ arba „nepriklausomomis“ „Antifa“ grupėmis ir sąmoningai atsiriboja nuo „pilietinio“ arba „konformistinio“ antifašizmo.
Taigi „Antifa“ yra įvairių smulkių grupių, neturinčių aiškios organizacinės struktūros, margas susivienijimas. Klausimas, ar priimtina naudoti smurtą kovoje su kraštutiniais dešiniaisiais ir kokiu mastu tai laikoma teisėtu, nuolat diskutuojamas pačioje judėjimo viduje – tai ne kartą tapo priežastimi viešai kritikuoti šį judėjimą.
Kaip į „Antifa“ žiūri JAV
„Antifa“ grupės šiandien egzistuoja daugelyje Vakarų šalių, įskaitant ir JAV. Tačiau ten nėra centralizuotos organizacijos. „Antifa“ JAV susideda iš vietinių grupių, kurias vienija antifašizmo idėja. Nuo 1980-ųjų jos aktyviai pasisakė prieš amerikiečių neonacistų, rasistinių skinheadų ir Ku Klux Klano veiklą.
Šiandien ypač žinomos tokios grupės kaip „Rose City Antifa“, įkurta 2007 m. Portlende, Oregono valstijoje, „Anti-Racist Action“ (ARA), veikianti daugiausia Vidurio Vakarų miestuose, ir „Refuse Fascism“ – grupė, susiformavusi po to, kai 2016 m. Donaldui Trumpui buvo išrinktas JAV prezidentu, ir nuo tada reguliariai organizuojanti protestus prieš fašizmą ir autoritarizmą.
 |
| 2021 m. kovo mėn. demonstrantas su „Antifa“ vėliava protestuoja Portlende prieš kraštutinių dešiniųjų surengtą automobilių ralį. „Antifa“ Donaldui Trumpui visada buvo „akies dyglys“. Jis jau ne kartą – įskaitant ir savo pirmąją prezidento kadenciją – pareiškė ketinantis šį judėjimą pripažinti „teroristine organizacija“. Tačiau ekspertai ir valstybinės institucijos, tokios kaip FTB ir Vidaus saugumo departamentas, mano, kad tai įgyvendinti teisiškai praktiškai neįmanoma. „Antifa“ pripažinimo teroristine organizacija pasekmės Dar 2017 m. tuometinis FTB direktorius Kristofas Rejus pareiškė, kad „Antifa“ pripažinti teroristine organizacija neįmanoma, nes ji neturi formalios struktūros ar hierarchijos. Agentūra „Antifa“ vertina kaip „potencialiai prie smurto linkusį judėjimą“ ir atlieka tyrimus dėl atskirų aktyvistų, laikomųsi „ideologijos, panašios į „Antifa““. Apskritai judėjimas yra pernelyg nevienalytis, kad jį būtų galima apibūdinti kaip aiškiai organizuotą struktūrą. Panaši išvada pateikiama ir 2020 m. JAV Kongreso analitinio skyriaus atliktame tyrime. Remiantis juo, „Antifa“ JAV neturi lyderių ir organizacinės struktūros nacionaliniu lygmeniu. Tai greičiau „nepriklausomų, radikalų bendraminčių – grupių ir pavienių asmenų“ susivienijimas.  |
„Antifa“ protestas prieš Trumpą San Diege, 2021 m. sausio mėn.
Kaip tiksliai JAV vyriausybė ketina vykdyti naujus tyrimus prieš „Antifa“ ir jos rėmėjus, lieka neaišku. JAV galioja Konstitucijos pirmasis pataisymas, kuris gina žodžio ir susirinkimų laisvę, taip pat politinių įsitikinimų laisvę – įskaitant radikalias, sistemai kritiškas ar antivalstybines pažiūras. Šio judėjimo pripažinimas teroristine organizacija gali būti vertinamas kaip bandymas kriminalizuoti politinių nuomonių, kurias gina įstatymas, reiškimą, o tai prieštarauja JAV Konstitucijos pirmajai pataisai.
https://www.dw.com/ru/vragi-trampa-kto-takie-antifa/a-74111239
Mokytoja Astra Astrauskaitė FB rašo:
ŠTAI, KAIP JIE VEIKIA!
Kai „Nacionaliniam susivienijimui" (NS) Vilniaus savivaldybė neleido prie Seimo protestuoti, ten tik leido (JAV uždraustai) ANTIFAI, tai NS protestą perkėlė į V.Kudirkos aikštę. Štai taip kurstoma nesantaika: ANTIFA lekia iš paskos! SKALDYK ir VALDYK?
